2010 m. lapkričio 28 d., sekmadienis

Suit Supply arba sex sells

"Suit Supply" kaip saldus dūmelis iš Olandijos sklendžia ir po truputį svaigina Lietuvos stipriąją lytį. Žinot, keistas poveikis tų Olandiškų gėrybių: vyrukams seilė tįsta, o moteriškoms labai ko jau tais akis graužia. 

Visai neseniai vienam Vilniaus prekybos centre įsikūręs vyriškų kostiumų salonas padavė jaudinančių reklamų šūsnį ir visą jų ciklą pavadino „Shameless“. Na, jeigu visa tai vertintumėme kaip reklamos specialistai, tai užsibrėžti tikslai pasiekti: prekės ženklas į rinką įvestas su garsiu ohooo, akį traukia, kalbas skatina.


Tik va, aš žiūrėjau žiūrėjau į fotosesijos produktą ir galvojau sau, nu ok, vyrukai simpatiški, ypač tas ilgaplaukis su apšepusia barzdele, kostiumai irgi neblogai atrodo (nors koks gi pagaliau ten skirtumas...). Apnuoginti merginų kūnai velniškai patrauklūs, beje, tik moters kūnas gali taip veikti, nes jeigu sukeistume vaidmenis vietomis, o vargeli, kas ten gautųsi. Na, tiesiog negražu ir neestetiška (galbūt dėl to moterėlės ir neturi joms skirtų žurnalų).


Taigi, grįžtant prie „Suit Supply“. Vyras gali sau leisti nusipirkti kostiumą. Vadinasi pinigų vis dar turi, ant komunalkių visų neišleido. O ta moteris – aksesuaras prie jo? Prie kostiumo? Ar šiaip čia ta mintis propaguojama „nusipirksiu brangų kostiumą, tai parodys mano statusą, turėsiu daug mergų“? Žinoma, taip tiesmukai ir paviršutiniškai paspėlioti moters vaidmenį reklamoje negalima, tačiau visa tai labai panašėja į situaciją „Kai norisi mėsos“...

2010 m. lapkričio 6 d., šeštadienis

Ar įmanoma aplenkti lyderį?

Ką pirmiausia darote jūs, kai jums iškyla klausimas: kaip gaminti suši, arba koks Everesto aukštis, arba kaip atrodo Azijos aviganis, arba kodėl...? Ameniškai aš dažniausiai apsidairau ar šalia yra kompiuteris ir jei jis yra, nedvejodama naršyklės adreso laukelyje rašau www.google.lt. Manau, nesuklysiu spėdama, jog esu ne vienintelė informacijos ieškanti internete. Manau, jog būsiu teisi ir dėl to, jog dauguma taip pat kaip ir aš pirmiausiai pasirinktų Google paieškos sistemą. Kodėl pirmu taikymu renkamės Google? Nes žinome, kad informaciją rasime greitai, ji bus išfiltruota tiksliai pagal mūsų užklausą ir jos bus daug. Taigi net ir be ilgų statistikos paieškų drįstu teigti, kad Google galima drąsiai ir pagrįstai vadinti paieškos sistemų lydere.

Vis gi, spaudoje spalio mėnesį pasirodė pranešimų (http://bit.ly/cgbsEk), kad Facebook ir Microsoft nori pradėti lenktynes su paieškos internete gigante Google ir atimti iš jos rinkos dalį. Šiuo metu programinės įrangos gamintojai Microsoft priklauso paieškos sistema Bing. Socialiniame tinklapyje Facebook kaupiama daug asmeninės informacijos. Suvienijusios savo jėgas šios komapnijos nori Bing paieškos sistemą internete papildyti socialinio tinklo funkcijomis, kas reikštų, jog paieška būtų labiau pritaikyta prie asmeninių poreikių ir taptų daug tikslenė. Ekspertų teigimu, tai būtų žingsnis, kuris leistų išsiskirti tuo atžvilgiu, kad būtų pateikiama informaciją prie kurios Google tiesiog neturi priėjimo, tačiau net ir tai nereikštų, kad Bing pavyktų aplenkti Google.

Ir tikrai, jau kuris laikas, kai naudojantis Facebook paieška pateikiami dvejopi rezultatai: rezulatai Facebook'e ir rezulatai internete, kuriuos sugeneruoja Bing paieškos sistema. Atlikau keletą eksperimentų ieškodama tam tikros analogiškos informacijos tiek Facebook paieškoje, tiek Bing paieškoje, tiek ir Google paieškoje. Nors ir neturėjau jokios išankstinės nuomonės ar nusistatymo, bet nuojauta neapagavo. Google pateikti paieškos rezulatai buvo tikslesni, jų buvo daugiau ir jie buvo pateikti pirmajame puslapyje, o naudojant Bing ir Facebook paiešką informacijos buvo žymiai mažiau ir jos reikėjo ieškotis einant į kitus puslapius.

Taigi į klausimą ar įmanoma aplenkti lyderį šiandien galima atsakyti, jog lyderis kol kas pirmauja ir Facebook su Microsoft dar reiktų stipriai pasitemti iki jo lygio. Patarimas Google- neužmigti ant laurų, nes turi labai stiprų konkurentą, kuris gali tuoj pradėti lipti ant kulnų. O nuo savęs galėčiau pridėti tik tiek, kad Google kompanija iš vienos pusės gali būti rami- jie jau išsiugdė labai didelį lojalių vartotojų ratą, kurie jau automatiškai nežinodami tam tikro atsakymo ar skubiai prireikus informacijos sako einu pagūglinti...



2010 m. lapkričio 4 d., ketvirtadienis

Prekės ženklas = bendrinis žodis. Kas tada?

Kiekviena įmonė rūpinasi savo prekės ženklo įvaizdžiu pirkėjų akyse. Jis svarbus pozicionuojant ir perpozicionuojant prekės ženklus bei kuriant ilgo laikotarpio prekės ženklo vertę. Kuo prekinis ženklas turės didesnę vertę vartotojo sąmonėje – tuo vartotojas bus pasiryžęs daugiau mokėti už prekę. Stiprus prekės ženklas turi turėti aiškų identitetą, kuris būtų perteikiamas tikslinėms rinkoms, tačiau…ką daryti, kai prekės ženklas tampa tiesiog bendriniu žodžiu?

Jau nieko nebestebina, kai žmonės vaikams keičia “pampersus”, “guglina po internetą ar “fotošopina” nuotraukas. Prekių ženklai tampa bendriniais tada, kai jie visuomenei taip pažįstami, kad pradedami vartoti bendrine prasme ir dėl to praranda skiriamąsias savybes. Taigi būtų galima teigti, jog “per didelis” žinomumas gali ir pakenkti prekės ženklui. Argi?

Pavyzdžiui, „aspirinas“ JAV yra pripažintas bendriniu žodžiu, bet vis dar yra registruotas kaip prekių ženklas Europoje, taip pat ir Lietuvoje. O žmonių dažnai vartojamas žodis „celofanas“ vis dar yra Europos Bendrijos prekių ženklas, todėl iki šiol yra saugomas. „Jacuzzi“ prekės ženklas taip pat saugomas JAV ir Lietuvoje, nežiūrint į tai, kad visame pasaulyje šiuo žodžiu vadinamos sukūrinės vonios. Taigi prekių ženklų vardai bendriniais tampa gana greitai. Kodėl taip yra? Turbūt pagrindinė priežastis yra ta, jog prekė ar paslauga pradedama itin glaudžiai sieti su prekiniu ženklu. O tai reiškia, kad daug vartotojų ar šiaip visuomenės atstovų ne tik žino šią prekių ar paslaugų rūšį, bet ir tapatina ją su vienu prekės ženklu.

Yra ir nepatenkintų…“Google” kompanija jau yra atkreipusi dėmesį į tai, jog jų prekinis ženklas tampa bendriniu žodžiu, naudojamu apibūdinti informacijos ieškojimą internete. Yra dėl ko ir susirūpinti, kai šiais metais “Google” buvo pripažinta brangiausiu prekės ženklu. Tuo tarpu JAV lingvistai abejoja, ar kompanijai pavyks ką nors pakeisti - "Google" ir įvairios su šiuo pavadinimu susijusios variacijos jau giliai įsišaknijo mūsų kalboje…

Į prekinio ženklo tapimą bendriniu žodžiu galima pažvelgti tiek iš neigiamos, tiek iš teigiamos pusės. Kai prekės ženklas tampa bendriniu žodžiu, yra blogai, nes vien bendrinis žodžio apibrėžimas iškart pasako, kad jis yra toks pat, kaip kiti, tačiau… Prekės ženklas, kuris tam tikrai prekių rūšiai davė pavadinimą ir tapo bendriniu, dažnai vis tiek suvokiamas kaip svarbiausias, kokybiškiausias ar bent yra geriausiai žinomas.

O kurią pusę palaikote Jūs?:)

2010 m. lapkričio 3 d., trečiadienis

“Starbucks” Lietuvoje: mitas ar tikrovė?



Rugsėjo mėnesį žiniasklaidoje pasirodžius straipsniams, jog pasaulinis kavos gigantas „Starbucks“ žvalgosi Baltijos rinkoje sujudo ne vienas kavos mėgėjas. Tikrai dažnas iš jų būdamas užsienyje praeidamas šią kavinę ar užėjęs pasimėgauti siūlomais gardžiais gėrimais pagalvoja: „Kodėl visi turi „Starbucks“, o mes ne?“. Taigi, atsiradus pranešimams, jog „Starbucks“ jau derisi dėl patalpų Vilniuje, džiugiai nustebo ne vienas. Tokią informaciją teikė nekilnojamo turto bendrovė „Remax Capital“. Per mėnesį turėjo pasirodyti nauji pranešimai skelbiantys galutinį kavos giganto apsisprendimą.

Pirmoji „Starbucks“ atidaryta dar 1971m. Sietle, JAV. 2009m. pabaigos duomenimis, „Starbucks“ turėjo 16700 kavinių visame pasaulyje. Kol kas artimiausia mums vieta, kur galėtume pasimėgauti šia kava – Lenkija, į kurią rinkos gigantas įžengė 2009 metais. Taigi, gal jau iš tiesų būtų laikas šį visame pasaulyje žinomą, kartais McDonalds prilyginamą, ženklą turėti ir Lietuvoje?


Starbucks – pasaulinis kavinių tinklas

Bet štai... praėjus kone dviem mėnesiams po pirmųjų pranešimų apie „Starbucks“ atėjimą, tinklapyje www.vz.lt atsirado liūdesį sėjanti informacija, jog kavinės atėjimas – tebuvo tik sėkmingai paskleistas juokas, arba vertinant kitaip, gali būti gerai apgalvota nekilnojamo turto bendrovės reklaminė akcija (http://vz.lt/2/straipsnis/2010/10/27/Lietuvoje_vietoj_Starbucks_kavos_-_antis?readcomment=1). Šiame naujai pasirodžiusiame pranešime teigiama, jog jokių rimtų atėjimo planų dar tikrai nėra, ir jei Vilniuje „Starbucks“ ir turėsime, tai ne greičiau nei po metų ar dviejų.

Jei optimistinės prognozės kada ir išsipildytų ir Vilniuje kavinė bus iš tiesų atidaryta, tuomet didžiausią konkurencinį spaudimą pajustų šiuo metu kava mėgautis kviečiantys latvių kapitalo įmonė „Double Coffe“ (kurie pastaruoju metu ir taip patiria ne itin kokius laikus) ir lietuvių kapitalo greitojo aptarnavimo kavinių tinklas „Coffee Inn“. Tai būtų didelis iššūkis šioms kompanijoms ne vien išlaikant savo lojalius klientus, tačiau bus ypatingai sunku pritraukti į savo kavines turistus, kurie, spėju, tikrai dažniau rinktųsi visame pasaulyje žinomą ženklą, prie kurio jau galimai yra pripratę savoje šalyje, nei nežinomą ir negirdėtą kavinukę.

Žinoma, kaip liaudies išmintis sako: svajoti niekas nedraudžia. Taip ir mes galime pagalvoti: kas būtų, jei būtų? Jei atėjęs „Starbucks“ nustatytų gana „įkandamas“ kainas, ar dažnai ten lankytumėtės? O gal kažkas dar ir CV nusiųstų, tam, kad įsidarbinti vienoje šių kavinių ir pamatyti kaip šis tinklas veikia „iš vidaus“?Kas žino, gal jau visai greitai skambinsim vieni kitiems ir sakysim: "Susitinkam prie Starbucks", eisim kavos!" :)